Rugsėjo pirmąją ir katalikų Bažnyčioje minima Maldos už kūriniją diena, įsteigta popiežiaus prieš dvejus metus sekant Konstantinopolio patriarchato visame ortodoksų pasaulyje prieš kiek mažiau nei tris dešimtmečius inicijuotu Kūrinijos dienos šventimu. Šiemet, Maldos už kūriniją dienos proga bendrą žinią parašė popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus.
Šventojo Sosto Spaudos salė Maldos už kūriniją dienos išvakarėse atkreipė dėmesį, kad tai pirmas kartas, kad popiežius ir patriarchas rašo kartu šio minėjimo tema, kviesdami visus tikinčiuosius ir geros valios žmones melstis ir mąstyti apie tai kaip gyventi blaivesniu ir solidaresniu gyvenimo stiliumi, atsakingai panaudojant žemės turtus.
Vietinės Bažnyčios, Pašvęstojo gyvenimo institutai ir bažnytiniai sąjūdžiai kviečiami šiomis intencijomis malda kreiptis į Viešpatį dvasinėje vienybėje su kitomis Bažnyčiomis ir krikščioniškomis bendruomenėmis, sakoma Šventojo Sosto išplatintame komunikate spaudai. Bendrą popiežiaus ir patriarcho žinią Vatikano Spaudos salė ir Fanaras (Konstantinopolio patriarcho būstinė) paskelbė penktadienį, rugsėjo 1 dieną, septyniomis kalbomis.
Popiežius Pranciškus įsteigė Maldos už kūriniją dieną 2015 metais, patikindamas, jog katalikų Bažnyčia „trokšta maldos bendrystėje su mūsų broliais ortodoksais ir su visais geros valios žmonėmis savo įnašu prisidėti, kad žmonijos patiriama ekologinė krizė būtų įveikta“.
Popiežiaus ir Patriarcho žinia: Visi esame atsakingi už kūriniją
Pasakojimas apie sukūrimą prieš mus atveria viso pasaulio panoramą. Šventasis Raštas sako, jog nuo pat „pradžios“ Dievas norėjo, kad žmonija bendradarbiautų saugodama ir gindama gamtą. Pradžioje, kaip skaitome Pradžios knygoje, „žemės laukuose dar nebuvo jokių krūmokšnių ir dar nebuvo išdygusi jokia laukų žolė, nes Viešpats Dievas dar nebuvo siuntęs žemėn lietaus ir žmogaus dar nebuvo dirvai arti“ (2,5). Žemė mums patikėta kaip didinga dovana ir palikimas, už kurį visi mes dalijasi atsakomybe, iki tol kai „pabaigoje“ viskas danguje ir žemėje bus suvienyta Kristuje (plg. Ef 1,10). Mūsų žmogiškasis orumas ir gerovė yra glaudžiai susiję su tuo kaip mes rūpinamės kūrinija.
Tačiau, „dabartiniu metu“ pasaulio istorijoje matome visiškai kitokią situaciją. Matome moralinį nuosmukį, mūsų laikysena ir poelgiai temdo mūsų pašaukimą būti Dievo bendradarbiais. Mes pažeidžiame subtiliai subalansuotas ekosistemas, mūsų nepasotinamas noras manipuliuoti ir kontroliuoti ribotus planetos išteklius ir mūsų godus siekimas visur gauti neribotą pelną mus atitolino nuo pradinio kūrinijos tikslo. Mes į gamtą žiūrime ne kaip į dovaną, kuria reikia dalintis, bet laikome ją savo privačia nuosavybe. Mes ne globojame gamtą, bet ją pavergėme ir naudojame ją savo tikslams.
Tokio požiūrio į pasaulį pasekmės yra tragiškos ir ilgalaikės. Žmogaus gyvenimo kokybė ir gamtinės aplinkos kokybė blogėja kartu, o tokio blogėjimo pasekmės labiausiai paliečia pažeidžiamiausius žmones. Dėl klimato kaitos visų pirma kenčia skurdžiausi pasaulio gyventojai. O kai įsipareigojame atsakingai naudoti žemės išteklius, tuo pačiu mes pripažįstame ir gerbiame visus žmones ir visas gyvas būtybes. Dėl to ir dabartinius iššūkius turime priimti kaip kvietimą, kad visa žmonija rūpintųsi gamta, o tuo pačiu siektų tvarios ir integralios plėtros.
Todėl vieningai rūpindamasis Dievo sukurtu pasauliu ir skelbdami, kad žemė yra mums visiems skirtas gėris, mes nuoširdžiai kviečiame visus geros valios žmones rugsėjo 1 dieną skirti maldai už aplinką. Šia proga mes norime padėkoti gerajam Kūrėjui už nuostabią kūrinijos dovaną ir įsipareigoti, kad ja rūpinsimės ir ją saugosime ateities kartoms. Mes taip pat žinome, kad veltui žmogus triūsia, jei Viešpats nelaimina jo darbo (plg. Ps 126/127) ir kad malda turi lydėti mūsų apmąstymus ir pastangas. Šios mūsų maldos tikslas yra pakeisti mūsų požiūrį į pasaulį, kad tuo pačiu pakeistume ir mūsų elgesį su kūrinija. Mes raginame drąsiai keisti gyvenimo stilių, kad jame būtų daugiau paprastumo ir solidarumo.
Mes kreipiamės į visus, kas eina atsakingas pareigas socialiniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime ir karštai raginame išgirsti žemės šauksmą ir atkreipti dėmesį į socialinėje atskirtyje gyvenančių žmonių poreikius, o taip pat siekti pasaulinio sutarimo, kad būtų pagydyta sužeista kūrinija. Esame įsitikinę, kad ekologinę krizę ir klimato kaitos pasekmes galima spręsti tik konkrečiomis ir suvienytomis pastangomis, su didele atsakomybe ir pirmenybę skiriant solidarumui ir tarnavimui.
Pranciškus ir Baltramiejus
